Apie patyčias

Patyčių mokykloje reiškinys pradėtas tyrinėti 1978 metais Norvegijoje. Tačiau tai, kad patyčių reiškinį pradėjo tyrinėti ir nagrinėti XX amžiuje, dar nereiškia, kad anksčiau šios problemos nebuvo. Pavyzdžiui, Oliverio Tvisto istorijoje, vykusioje XIX amžiuje, aprašoma daug smurto tarp vaikų elementų, kurie yra išlikę iki šiol.

Pagal mokslininką, daug tyrinėjusio patyčių reiškinį, D. Olweus‘ą, smurtas mokykloje ir patyčios mokykloje vyksta tada, kai vaikas:

„daug kartų tam tikrą laiko tarpą patiria negatyvius veiksmus iš vieno ar kelių asmenų.“

„Negatyvus veiksmas“ yra veiksmas, kuriuo:

„žmogus tyčia žaloja ar sukelia emocinius sunkumus kitam žmogui per fizinį kontaktą, užgauliojimais ar kitais būdais.“

Svarbus išryškėjantis kriterijus, tai pasikartojimas. Patyčios tai nėra atsitiktinės peštynės tarp dviejų vaikų mokyklos kieme, tai yra pasikartojantis elgesys. Taip pat patyčių situacijoje pasireiškia ir galios disbalansas, t.y. skriaudėjai yra stipresni, vyresni arba jų yra daug.

Patyčios gali būti skirtingų rūšių: 

• Fizinis smurtas, kumščiavimas, žnaibymas, kandžiojimas, stumdymas
• Tyčinis arba dažnas atskyrimas nuo socialinės veiklos, socialinis atribojimas ar išskyrimas
• Seksualinis priekabiavimas 
• Įžeidinėjimas ar užgaulūs pasisakymai, erzinimas, pravardžiavimas, šaipymasis 
• Gąsdinimai ir grasinimai 
• Užgaulūs ir įžeidžiantys pasisakymai apie rasę, tautybę, religiją, negalią ar seksualinę pakraipą 
• Asmeninių aukos daiktų vagystė ar niokojimas 
• Tyčinis atribojimas nuo draugų 
• Piktų ar melagingų gandų skleidimas 
• Elektroninės patyčios (apibūdinamos, kaip „daugiakartė ir tyčinė žala, sukelta naudojantis kompiuteriu, mobiliuoju telefonu ar kitais elektroniniais prietaisais“). Elektroninės patyčios dažniau vyksta internetinėse svetainėse, lankomose paauglių. 

Patyčios ar žaismingas elgesys.

Mokslininkas D. Olweus pabrėžia skirtumas tarp patyčių ir erzinimo žaidžiant. Erzinimas dažniausiai vyksta tarp draugų ir nėra susijęs su fizinio skausmo kitam sukėlimu. Priešingai, patyčiose dalyvauja tarpusavyje draugiškais ryšiais nesusiję asmenys.

Tačiau žaismingas „erzinimas“ gali lengvai pereiti į patyčias, jei tai tęsiasi ilgai ir, dar svarbiau, jei vaikas jaučia, kad kitų veiksmai yra tyčiniai, žeminantys ir išeina už priimtinų žaidimo ribų.