Mokytojų vaidmuo

Mokytojai turi:
•  Žinoti apie patyčių reiškinį ir galėti jį atpažinti, nedelsiant užkirsti jam kelią ir kurti programas ar intervencijos priemones, skirtas joms mažinti
•  Neignoruoti ar nenuvertinti to, apie ką pasakoja vaikai
•  Nedelsiant pateikti griežtą pastabą skriaudėjui įvykus patyčioms
•  Panaudoti skriaudėjo „galią“, skatinant jo pozityvų elgesį
•  Organizuoti veiklą, tiesiogiai susijusią su patyčiomis (diskusijas, vaidmenų žaidimus, atitinkamos literatūros skaitymą)
•  Kurti teigiamą atmosferą mokykloje
•  Apsaugoti vaiką, iš kurio tyčiojamasi, neprašyti jo paaiškinti, kas nutiko, girdint kitiems vaikams, tačiau tai aptarti dviese, siekiant suteikti vaikui emocinę paramą.

Taip pat:
•  Rekomenduojama vengti neadekvačių/ smurtinių bausmių už blogą elgesį, kadangi tai neveiksminga
•  Mokykloje turėtų būti kuriama tokia atmosfera, kad paslaptys nebūtų dangstomos, kad nebūtų apsimetama, jog mokykloje tokios problemos nėra
•  Labai svarbu išvengti vaiko, iš kurio tyčiojamasi, ir skriaudėjo priverstinio „sutaikymo“, kadangi tokiu atveju kyla rizika, kad vaikas vėl taps patyčių auka