Parama vaikui, patiriančiam patyčias

Parama vaikui, patiriančiam patyčias, turi atitikti vaiko emocinę būseną. Kaip jau žinome, vaikas, patiriantis patyčias, išgyvena:

• BAIMĘ
• PYKTĮ
• GĖDĄ
• KALTĘ
• VIENIŠUMO JAUSMĄ

Vaikas turi įsisąmoninti šias emocijas, jas priimti ir su jomis tvarkytis, kaip su įprasta reakcija į tai, kas su juo vyksta.

Taigi, galima išskirti tokius paramos vaikui tikslus:

• Vaikas turi žinoti, kas yra patyčios

Psichologai šviesdami vaikus, aiškina patyčių mokykloje reiškinį paprastais ir suprantamais žodžiais (priklausomai nuo vaiko amžiaus grupės ir intelektinių gebėjimų). Žinios padeda vaikui pačiam savarankiškai tvarkytis su šiuo reiškiniu.

• Parodyti, kad vaiko išgyvenimai nėra išskirtiniai

Vaikas turi suprasti, kad yra vaikų, kurie atsidūrę tokiose situacijose, kad jis yra ne vienas.

• Jie neturi būti suabsoliutinami

Vaikai patiria gėdos jausmą. Parama turėtų būti organizuojama taip, jog vaikas suprastų kad „nepriklausomai nuo to, kaip jis atrodo (stambus, turintis dideles ausis ir t.t.) ar kaip pasielgė“, niekas neturi teisės iš jo tyčiotis.

• Poreikis pasidalinti išgyvenimais su artimais žmonėmis

Paprastai vaikai, išgyvenantys gėdą, kaltę ir baimę, nepasakoja apie savo išgyvenimus. Jie turi suprasti svarbą to, kas su jais vyksta, ir būtinybę apie tai kalbėtis ir priimti kitų pagalbą.

• Pagalba perspektyvoje

Viso to išvada yra ta, kad vaikas turi priimti faktą, kad jam yra reikalinga pagalba.